Dar rugsėjo mėnesį pradedame ieškotis patrauklaus ir pigaus slidinėjimo kelionės varianto. Kadangi viena kelionių agentūra siūlo tiesioginį užsakomajį skrydį į Zalcburgą ir neima jokio papildomo mokesčio už slidinėjimo įrangos gabendimą, o kaina beveik nesiskiria nuo kitų agentūrų siūlomų kelionių autobusu, tad ilgai nedvejodami užsisakome ir laukiame atostogų.

Skrydis Vilnius – Zalcburgas – Vilnius, pervežimas autobusu Zalcburgas – Zel am See – Zalcburgas ir 7 naktys keturviečiame apartamente žmogui kainavo 410€ (ir jokių papildomų mokesčių (nei už slidinėjimo inventoriaus gabenimą, nei apartamentų išvalymą ir t.t.) nebuvo!). Patariame kuo ankščiau užsakinėti slidinėjimo keliones lėktuvu, nes jų kainos kyla labai greitai, po mėnesio toks pat variantas kainavo 100€ brangiau.

Sulaukiame atostogų ir po dvi valandas trunkančio skrydžio nusileidžiame Zalcburgo oro uoste. Išlipus iš lėktuvo mus nustebina šlapdirba ir žaliuojantys laukai sausio vidury, nors prieš kelionę spauda mirgėjo antraštėmis, kad Austrija paskendusi sniego pusnyse. Susirandame kelionės vadovę, kuri, važiuojant užsakytu autobusu, mus pagąsdina, kad būsimuose mūsų slidinėjimo regionuose sniegas ištirpęs. Tik po kelių minučių suprantame, kad ji pokštavo ir taip norėjo patraukti mūsų dėmesį. Po kelių valandų, grožėdamiesi Austrijos žiemiška gamta, kalnų vaizdais ir Zalcacho upe, pasiekiame apartamentus Zell am See miestelyje. Čia  mus pasitinka didžiulės sniego pusnys ir tikra gili balta žiema.

Zell am See – Kaprun slidinėjimo regionai, įsikūrę šiaurinėje Alpių dalyje Zalcburgo regione, yra vieni įspūdingiausių Austrijoje. Netoli šios vietos (už 30 km) galima aplankyti aukščiausią Austrijos viršukalnę – Grossgloknerį (3798 m). Šiame regione slidinėjimo sezonas tęsiasi nuo spalio iki birželio mėnesių, o Kitzsteinhorn ledyne (3203 m. virš jūros lygio) – ištisus metus. Šis regionas taipogi patrauklus dėl gerai išvystytos infrastruktūros.

Zell am See (Cel am Zė) – gražus senovinis Alpių miestas, įsikūręs 757 m. aukštyje prie žemės riešuto formą primenančio Zell ežero, kurio gylis – 68 m., už 80 km nuo Zalcburgo. Kadaise miestas buvęs vienuolių buveine (die Zelle – vienuolio celė). Pagrindinės miesto įžymybės – romaninio stiliaus šv. Ipolito karališkoji katedra, Prilau tvirtovė, Istorijos muziejus ir paveikslų galerija Rotušėje. Mieste gausu renginių, naktinių klubų, diskotekų, restoranų, suvenyrų, maisto ir rūbų parduotuvių. Vakare Zell ežero pakrantė apšviečiama romantiškiems pasivaikščiojimams.

Kaprun – mažas, jaukus ir ramus Zell am See regiono Alpių miestukas, įsikūręs Kitzsteinhorn papėdėje, 786 m. aukštyje. Miestelis garsus kaip sporto centras, veikiantis visus metus, kadangi sniegas nepalieka ledyno visus metus. Gruodį čia vyksta tradicinės snieglentininkų varžybos. Taip pat miestelis žinomas dėl savo hidroelektrinės, kurią per II pasaulinį karą statė Belgijos ir kitų okupuotų šalių belaisviai.

Apgyvendinimas

Zell am See – Kaprune siūlomas įvairus visokių lygių ir kainų apgyvendinimas: nuo pensionų, apartamentų iki penkių žvaigždučių viešbučių. Organizuojantis kelionę patiems, geriausia susirasti gyvenamąją vietą mažiausiai prieš kelis mėnesius.

Mes gyvenome Zell am See miestelyje Unterberger Gaestehaus apartamentuose, kuriuos sudaro miegamasis, svetainė, virtuvė (su indais, puodais, keptuvėmis), dušas ir balkonas. Namo šeimininkai prie namo įrengę šildomą sandėliuką slidinėjimo batams bei įrangai, kad šių nereiktų neštis į apartamentą. Namas gan naujos statybos, jaukus, pro langus matosi įspūdingi Alpių kalnai. Nuo apartamentų iki slidinėjimo trasos arba stotelės apie 15 – 20 min. ėjimo pėsčiomis.

Maistas

Pirmąjį vakarą išėjome susipažinti su miestuku bei paragauti austriško maisto. Užsukome į patikusį restoraną, užsisakėme sriubas ir karštus patiekalus. Porcijos mūsų skrandžiams pasirodė tikrai didelės, sočios, truputį sūrokos, bet per savaitę pripratome prie sūrumo, tuo labiau, kad organizmui po kalnų sporto reikėjo atstatyt mineralų ir druskų santykį.

Kitus vakarus leidome kelionės vadovės parekomenduotame tradiciniame austriškame Kupferkessel restorane. Ragavome Salzburgo šnicelį, austriškus kepsnius, neįprasto skonio virtų bulvių su žaliais svogūnais salotas, Kalifornietišką bulvę su austriška grietine, krevetėmis ir ananasų gabaliukais, štrudelį, gėrėme karštą vyną, austrišką alų.

Slidinėjimo trasos

Jei norite paragauti tradicinės austriškos virtuvės, siūlome aplankyti Kupferkessel restoranėlį. Aplinka austriškai jauki, daug visokių atributikų prikabinėta, maisto porcijos didelės, vos įveikiamos vyrams, aptarnavimas šaunus.

Zell am See – Kaprun slidinėjimo trasų ilgis sudaro 77 km Schmittenhöhe, Kitzsteinhorn – 41 km ir Maiskogel (galbūt labiau skirtas šeimoms) 20 km. Slidinėjama 757 – 3029 m. aukštyje. Trasas aptarnauja 60 keltuvų, kurių darbo laikas yra 8.30 – 16.30 val. Ryte geriau anksčiau atsikelti ir pasirengti slidinėjimui, kadangi prie pirmo pakėlimo keltuvų dar nebūna susidariusios eilės, o ir trasose smagiau čiuožti, kai jos dar neišslidinėtos. Sudėtingos juodos trasos profesionalams sudaro – 25 km, vidutinio sudėtingumo raudonos  – 51 km, lengvos mėlynos – 56 km.

Kitzsteinhorn populiarus, ypač tarp snieglentininkų, dėl free-ride trasų, kuriose slidinėjama per nepaliestą purią sniego pudrą, mėgaujantis kalnų ramybe, nuostabiais vaizdais ir minkštu čiuožimu. Šių trasų yra 5, visos žymėtos pagal sudėtingumą X1 – X5. Kitzsteinhorn pastatytas informacinis free-ride stendas, kuriame pateikta naudinga informacija ir patarimai free-rider‘iams apie galimus Alpių pavojus.

Slidinėjimo pasai (Skipass)

Slidinėjimo pasų kaina priklauso nuo slidinėjimo vietos, laikotarpio, amžiaus (suaugusieji, jaunimas, vaikai) bei dienų skaičiaus. Už slidinėjimo paso išdavimą reikia palikti 2 eurų užstatą, kuris grąžinamas bilietų kasoje slidinėjimo atostogų pabaigoje pristačius pasą. Slidinėjimo kainininką žiūrėkite čia.

Tarp Zell am See ir Kapruno kursuoja nemokami autobusai (ski-bus), skirti slidinėjantiems lengviau pasiekti kurortus, tik reikia turėti su savimi slidinėjimo pasą.

Slidinėjimas

Pirmają dieną slidinėjame Schmitten kalno (aukštis 2000 m.) trasomis. Kiekvieną kartą kylant keltuvais iki viršūnės žavimės baltomis, puriu sniegu padengtomis eglių viršūnėmis, kurias praminėm šakočiais. Pirmiausiai čiuožiam mėlynomis (1, 2, 12) ir raudonomis (2, 10) trasomis. Mažiausiai patikusi trasa – 10 raudona – gan stati, mažai sniego, daug apledėjusių vietų, sniegas išmaltas slidininkų. Leidžiantis kalnu prieš akis atsiveria nuostabus vaizdas– tyvuliuojantis mėlynas Zell ežeras kalnų apsuptyje. Oras tą dieną pasitaiko puikus – saulėta, giedras dangus.

Sekančią dieną važiuojame skibusu, pilnu slidininkų (tad geriau keltis ir važiuoti kuo anksčiau, kad nereiktų grūstis) iki keltuvo, kuris kelia iki Kitzsteinhorn viršukalnės (aukštis 3203 m.). Keltuvais pakylame iki Kitzsteinhorn apžvalginės aikštelės (aukštis 3029 m), nuo kurios atsiveria Aukštutinio Tauerno nacionalinis parkas – įstabaus grožio Alpių kalnų grandinė. Žiūrint pro žiūronus į kalnų viršūnes, automatiškai rodomi viršūnių pavadinimai. Turėjome galimybę pamatyti aukščiausiąją Austrijos viršūnę – Grossgloknerį. Čiuožiame mėlyna (1), raudonomis (8a, 11) trasomis. Neatsispyrėme pagundai išbandyti free-ride trasas (X1, X3, X5), kurios paliko didžiausią įspūdį, ir kuriomis labiausiai patiko čiuožti. Lengvas, minkštas, purus sniegas, kalnų tyla, o žmonių free-ride trasose vos vienas kitas pasitaiko. Kalno vidury veikia kavinės – restoranai, kuriose ir stojame pailsėti, papietauti ir aptarti nusileidimų įspūdžių.

Trečią slidinėjimo dieną nuo ryto siaučia pūga. Važiuojame iki Kitzsteinhorn kalno. Dėl blogo matomumo ir padidėjusio sniego lavinų pavojaus, informaciniuose stenduose mūsų pamėgtos free-ride trasos pažymėtos raudonai (nerekomenduojama jomis leistis). Nusprendžiame čiuožti normaliomis trasomis. Labai įdomi patirtis čiuožti pūgai siaučiant: matomumas labai blogas, vos galima įžiūrėti trasos kuolelius, trasos nelygumų taip pat nesimato. Visą dėmesį tenka sutelkti į kojas, stengiantis pajausti trasos nelygumus, nes iš matovo vaizdo neina įvertinti trasos. Užtat trasos minkštos, padengtos puriu sniegu. Keisčiausias mūsų patyrimas – kai čiuožiant dėl matomumo trūkumo sutrinka kūno padėties erdvėje pajautimas, orientacija, ar čiuožiama žemyn, ar aukštyn, ir tada tenka griūti.

Prieš pietus oro sąlygos pasikeičia ir galime čiuožti visomis trasomis.

Apie free-ride trasas daugiau informacijos galite sužinoti Kitzsteinhorn tinklalapyje. Ten pateikta visa informacija apie šias trasas, jų sudėtingumą, bei saugumo ir atsargumo priemonęs. Taip pat siūlome pasižiūrėti įdėtus kiekvienos trasos pristatomuosius video.

Tuo metu, kol Jonas tvarko apkausto reikalus, mes traukiame išbandyti Maiskogel kalno (aukštis 1675 m.) trasas. Pračiuožiame mėlynomis (31, 33) trasomis, bet jos mums pasirodo neįdomios, todėl čia daugiau negrįžome.

Mums labai patiko Kitzsteinhorn kalnas, tad ir kitą dieną vėl čia slidinėjame. Diena pasitaiko graži, saulėta, tad su džiaugsmu traukiame į free- ride zoną. Apšilimui pračiuožiam 1 mėlyna trasa, nuo pat kalno viršūnės, bet jaučiame diskomfortą, nes trasa šviežiai nuvalyta, o sniegui šąlant susidaro kieti gumburiukai, per kuriuos čiuožti labai nemalonu.

Ant Kitzsteinhorn kalno yra pastatytos eskimų trobelės: galima užsukti į ledo barą (Ice bar), įsitaisius ant ledo kėdės, dengtos kailiais, pažiūrėti filmą ledo kino teatre (Ice lounge). Vienoje trobelėje yra pastatyta ledo menininko instaliacija „Aurora“ – ledo kolonos, remiančios trobelės skliautą. Kiekviena kolona švyti skirtinga spalva, vaizduojant Šiaurės pašvaistę.

Po vakarienės Zell am See, einame stebėti slidininkų ir snieglentininkų šou. Šlaitas aplink trasą, kur vyksta pasirodymai, mokamas (5 eur), bet mes nusprendžiame stebėti iš tolo – pasilipame ant sniego kalnelio ir stebime pasirodymus. Matome ne vien atlikėjų triukus, bet ir kaip  žiūrovai, stebėję šou, nusiridena nuo kalno. Keletas dalyvių šuolių tikrai įspūdingi.

Prieš paskutinę dieną nusprendžiam slidinėti ant Schmitten kalno. Su oro sąlygomis tą dieną nepasisekė, buvo šlapdriba. Pračiuožiam mėlynomis (3, 5), raudona (20) ir juodomis (6, 12, 14) trasomis. O paskutiniąją dieną, nors oras nieko gero nežada, važiuojam iki Kitzsteinhorn. Kalnai paskendę sniego debesyse, daugelis trasų uždarytos. Pakylame iki apžvalgos aikštelės (aukštis 3029 m.). Nuo viršūnės negalima čiuožti (keltuvu neleidžia kilt su snieglentėm ar slidėm), tad nusprendžiam pasinaudoti proga ir aplankyti 360 m. ilgio kalno urve įrengtą Nacionalinio parko galeriją, kurioje pateikiama Tauern kalnų, Tauerngold, brangakmenių, amžinojo įšalo ir Kitzsteinhorn  technologijų informacija. Taip pat apsilankome mažoje kino salėje (Cinema 3000), kur rodomas filmas „The Nature“. Po to kelis kartus nusileidžiame raudona (11) trasa, tačiau per stipriai sningant, nieko nesimato, tad neskubėdami atsisveikiname su kalnais ir grįžtame į savo apartamentus.

Slidinėjimas Austrijos kurortuose mums labai patiko, trasų pasirinkimas didelis ir įvairus, jos gerai paruoštos, aiškiai sužymėtos. Kitzsteinhorne galimybė čiuožti free-ride trasomis.